- uoksinis
- úoksinis, -ė adj. (1) 1. gyvenantis uokse: Karvelis mėlynasis úoksinis (laukinis) (Columba oenas) BŽ201. Miške iškėliau inkilų smulkiems uoksiniams paukšteliams sp. Grąžiagalvė yra tipiškas uoksinis paukštis rš. 2. turintis uoksą: Tik kur ne kur liko miškuose uoksinių medžių sp. Priemiestiniuose miškuose, parkuose reikia neiškirsti uoksinių medžių sp. 3. pagamintas iš medžio su uoksu: Olų kalno skarotos eglės tinka uoksiniams aviliams daryti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.